Laikas atsisveikinti
Kūčių vakaras buvo puikus, o ką jau kalbėt apie mano mėgstamiausią šio vakaro reikalą - aguonų pieną su kučiukais. Močiutės maldelė bei jos vadinamos „Dievo duonos“ kasnis vis tiek mane vertė galvoti apie RLSą. Atėjo laikas jau visam laikui atsisveikinti su mano būvimu šiame projektu, galbūt tiksliau nuo tos visos atsakomybės, pradėti normalų savarankišką gyvenimą be beprasmiško laiko gaišinimo.
Projekte žaisti pradėjau 2013m. vasarį. Tai buvo geriausios akimirkos mano RLSo gyvenime... Būdamas trylikmetis tiesiog ėjau per visus serverius, jog gaučiau kokį direktorių ar pavaduotoją, RLSas pasitaikė toks easy taikinukas. Užsiregistravau serveryje, pažaidžiau pusdienį, pamačiau atranką į taksi direktoriaus pareigas, už dviejų dienų kūriau taksi forume naujas temas. Reikėjo pavaduotojo. Susiradau tokį vieną fruktą. Taip, Tpaba_Akgandzia buvo pirmasis mano pavaduotojas RLSe, bet neišbuvo nė 24h. ir prašė nuimti, sakydamas, kad vietoj jo geriau pasirodytų Rikis_Elemo. Taip susipažinau ir su pastaruoju :D Tada laikas ėjo, pasiekimų skaičius augo, keitėsi DP, nuo Makaro iki dabartinių Tom ir Gyčio, nuo to laiko, kai DP vienas valdė viską projektą iki dabartinės sistemos, kai yra ir moderatorių, ir 4 lvl administratorių, ir administratorių/emigracijų prižiūrėtojų. O kiek forumo dizainų keitėsi, kiek buvo smagių akimirkų matyti kokį nors atnaujinimą. Dar buvo laikai, kai būdamas paprastas žaidėjas rengiau įvairias akcijas, nukreiptas prieš tuometinę pgr. administraciją, viena geriausių - mąsinis neigiamos reputacijos dėjimas Dovydas_Skrudzas (turėjo kelis tūkstančius, dabar minus 600 =D). Jėzau, kaip aš nuvertinėjau Skrudžą, dėl jo neaktyvumo, jokių darbų nedarymo ir kaip aš jį smerkiau tuo metu. O ir tą patį d0Ntą.. Kiek kritikavau, kad "nieko nedaro". Po penkių metų projekte supratau, kad klydau. Klydau, kritikuodamas juos, nes dabar viską puikiai pats suprantu. Kaip emociškai yra sunku dirbti tokio amžiaus auditorijoj, kai dedi didžiules pastangas padaryti iš šios vietos kažką geresnio, įdomesnio ir iš tų pačių žaidėjų gauni šlapiu skuduru į sieną.
Kodėl? Tiesiog nebe tas amžius žaisti SAMPą ir generuoti idėjas. Man devyniolika, turiu savo darbą, rūpesčius dėl būsto, turiu tikrai daug draugų ir tiesiog sedėjimas prie kompiuterio, tikrinant SAMP žaidimo skundus tiesiog yra nebesuderinamas su mano tvarkarasčiu. Žaidėjai nebesupranta, jog nesu robotas, jog turiu savo gyvenimą ir negaliu kasdien visko peržiūrėti, o kai dar pradeda žaidėjai siuntinėti priminimus į asmenines žinutes, jog turiu padaryti tą ir aną, taip ir anaip, dar labiau numuša motyvaciją. Kelis metus RLSe pats kovojau prieš Skrudžą (prieš tai buvusį žmogų mano vietoje), o dabar po truputį tampu toks pat kaip ir jis. Minėjau gavęs pareigas, jog jei nebeturėsiu noro, atsitrauksiu ir užleisiu savo vietą kitam. Dabar tas laikas atėjo.
Labiausiai noriu padėkoti Deividui. Neįsivaizduojat koks kantrus šis žmogus yra.. O kiek aš jam nervų esu sugadinęs.. Vos tapus komandos nariu vos ne kasdien jam rašinėdavau ilgas litanijas su savo norais bei "How to make RLS great again" sąrašais. Tuo metu atrodė, kad Deivis nieko nedaro, viskas lengvai pasidaro ir reikia tik daryt ir daryt. Oh boy, kiek metų man reikėjo, kad suprasčiau kaip iš tikrųjų viskas vyksta ir kad apie kiekvieną veiksmą reikia pamąstyti, reikia pamatyti kas bus po kokios naujovės, kas bus praėjus savaitei ar mėnesiui. Ačiū, Deivi, už viską, ačiū, kad padėjai man užaugti ir išmokei susidėlioti prioritetus. Per visus tuos mano penkis metus žaidimo čia, tas pats Deividas labiausiai matė kaip keičiuosi ir augu. Tikiuos, kad kažką matė :/.
Ačiū visiems žaidėjams, kurie palaikė, kritikavo ar tiesiog palaikė kokį nors kontaką. Buvo smagu pažinti tiek daug personų, tiek įvairių charakterių ir emocijų. Ačiū už tiek daug įvairių projekto dramelių, bei požiūriu į jas. Ačiū komandai, už nuostabų darbą. Buvo smagu!
Na, o dabar tariu paskutinį savo sudie. Ačiū už šią galimybę.
Visada jūsų,
Ridas
