Padaryk tai, tiesiog padaryk tai

Iš Wiki.rls.lt.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Iš karto norisi prisiminti gūdžius 2016-us metus, kai vasarą serveryje sutikdavau daugiausiai 40 žaidėjų, pats projekto aktyvumas silpnas, retai sutikdavai naujų žaidėjų. Tuo metu komandoje buvome keturiese, po to jau penkiese: d0nt'as - savininkas, aš - DPKT pirmininkas, forumo globalus moderatorius, administratorių prižiūrėtojas ir visoks kitoks (problema tame, kad teko apsiimti viską sau, nes niekas kitas tiesiog negalėjo), Intoxas_Samp - emigracijų prižiūrėtojas, Armis_Txx - forumo moderatorius ir po to prisijungė Ridas_Rls kaip forumo moderatorius. (tiesa, dar Skrudžas iki rugpjūčio).

Liepa prasidėję susidūrimai tarp manęs ir Tom_White privedė prie tam tikrų pokyčių projekte. Bet ne apie tai esmė... tik vis norisi pabrėžti kaip keli žmonės ištempė projektą jam vos nežlugus.

HERE WE BACK AGAIN!

Prabėgo trys metai ir mes vėl toje pačioje duobėje. Supratau, kad taip gali būti, bet nežinojau kada. Visi pakylimai kažkada krisdavo, žmonės greitai keitėsi. Jau net iš tų pačių 2016-ųjų liko smulki detalė žaidėjų, net nekalbant apie senesnius laikus. Bet ir nėra ką lyginti.. realiai gyvenam kaip niekad gerai, bet itin nesėkmingai. Taip, nostalgija išlieka prisiminus "jaunas" dienas prieš kokius 5 metus, tačiau reikia suprasti, kad viskam lemta keistis.

Atpirkimo kaltė visuomet krisdavo ant pečių - taip, kaip dabar krenta ant Rido. Tam turi būti pasiruošęs. Ir čia dažniausiai dingsta visi žmogiškieji dalykai, realybės reikalai ir kiti aspektai, kurie yra svarbūs tau, bet ne kitiems. Bet žaidėjams reikia produkto. Galim ilgai analizuoti šių savaičių problemas, kas tam galėjo daryti įtaką ir kita. Tačiau aš pasigendu aktyvumo iš komandos. Taip, jie savo darbą atlieka, tačiau nesuprantu.. kodėl nebejaučiame tokios dvasios, kuri buvo ankščiau. Kai stengiesi dėl kiekvieno žaidimo metro, kai iš paskutiniųjų bandai kažką kurti, galvoti, daryti. Fakin stengtis dėl žaidėjų. Laikas keičiasi.. vieniems tai lieka nostalgija, kitiems - utopija (utopija - neįmanomas dalykas/situacija).

Pripažinsiu, kartais tikrai pasimeti ir galvoji - ką reikia daryti. Taip, mes - dabartinė komanda - suaugom. Poreikiai ir siekiai keičiasi. Aš pats nebegaliu skirti tiek laiko, kiek galėjau skirti ankščiau. Tačiau jeigu tu esi čia, tu turi tai padaryti. Ar tu esi direktorius, ar prižiūrėtojas, ar paprastas žaidėjas, dirbantis gaisrininko darbą - tu privalai atiduoti duoklę. Ir tai nebūtinai turi būti turtas, 24 valandų per parą žaidimo. Projektui reikia idėjų, naujų žmonių, gerų žmonių, kurie kasdien sugebėtų elgtis pilietiškai. Tas paprastas bendravimas ir draugiškumas.. bent tiek.. žaidėjai to pasiilgo, tad būkit tokie pat paprasti vienas kitam, kokie buvome prieš 4 ar 6 metus. Vienam geras žaidimas reiškia turėti gerus draugus, kitiems - milijonus ir vilas. Bet abu yra svarbūs. Be jų nieko.. Kai supranti, kad tikrai viskas yra blogai, tuomet viskas nėra taip sudėtinga kaip gali atrodyti. Taip, savininkas nebus visada su šypsena, serveris niekada nepilnės atnaujinimais, banko sąskaitoje nuliukai gale savaime tikrai neatsiras. Viskam reikia veikti. Reikia siekti! Tai sunku. Accept that.

Savo darbą būsiu padaręs, kai bent vieną priversiu susimąstyti ir bent minimaliai pakeisti požiūrį. Senbuviai, taip, jaunystė prabėgo, bet mūsų darbas dabar auginti jaunesnius. Nebūkim nusistatę prieš pokyčius, kurie projektui išgyventi yra reikalingi. Būkim naujoviški ir keiskimės kartu.

Mintys liejasi laisvai. Draugai, tikrai nevalia stovėti ir laukti pabaigos. REIKIA VEIKTI! Ir net tada, kada bus sunku. Kai sunku yra dabar. Kiekvienas žodis, kiekviena gera idėja jau yra milžiniškas indėlis į geresnį žaidimą mums. Mažais, mažais žingsneliais.. kiekvienas po vieną žingsnį.. Negalvojant kas buvo, galvojant kas bus... Mažais žingsneliais sėkmės link! Mes visuomet lauksime jūsų minčių, lauksime JŪSŲ PAČIŲ!